Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Oro kokybė > Aplinkos oro kokybės difuziniais ėmikliais (pasyviais sorbentais) tyrimai

 

Aplinkos oro kokybės difuziniais ėmikliais (pasyviais sorbentais) tyrimai

2010-2011 metų tyrimai

 

LIETUVOS ORO KOKYBĖS MONITORINGO SISTEMOS MODERNIZAVIMO
NAUDOJANT DIFUZINIUS ĖMIKLIUS PROJEKTAS

 

Projekto tikslas – renovuoti ir modernizuoti valstybinę aplinkos oro monitoringo sistemą pagal ES
direktyvų, JTO Tolimųjų pernašų konvencijos bei kitų teisės aktų reikalavimus.


Vienas iš projekto uždavinių – įvertinti tokių aplinkos oro teršalų kaip sieros dioksidas (SO2), azoto dioksidas (NO2), lakieji organiniai junginiai (benzenas) vidutinių metinių koncentracijų erdvinį pasiskirstymą visoje Lietuvos teritorijoje. Tam tikslui parinktose tyrimų vietose Vilniaus ir Kauno aglomeracijose bei  kitose Lietuvos gyvenvietėse, kuriose gyventojų skaičius ne mažesnis kaip 5 tūkst. gyventojų, bei papildomose vietovėse visoje Lietuvos teritorijoje kas 50 km., naudojant difuzinius ėmiklius, atliekami indikatorinio lygio minėtų teršalų koncentracijų matavimai. Papildomai, šių teršalų koncentracijos tyrimai bus atliekami aplink AB „Lietuvos elektrinė“. Be to, projekto metu numatyta įvertinti amoniako (NH3) vidutinių koncentracijų erdvinį pasiskirstymą prie 4 skirtingo tipo kiaulininkystės ūkių.


Aplinkos oro taršos monitoringo tinklo optimizavimui tinkama taikyti (difuzinių ėmiklių) metodą užtikrinant geografiniu požiūriu daug tankesnį aplinkos oro monitoringo tinklą bei leidžiantį gauti išsamesnius Lietuvos aplinkos oro teršalų koncentracijų pasiskirstymo žemėlapius. Detalią informaciją apie projekto vykdymą galima rasti konkurso dokumentacijoje adresu:
http://gamta.lt/files/konkursas_Lietuvos_oro_kokybes_monitoringo_sistemos_modernizavimas_KS_2010-01-22.pdf

Projekto vykdymas pradėtas 2010 lapkričio mėn., jo trukmė – 13 mėn. Per šį laikotarpį, skirtingais metų sezonais (4 kartus po 4 savaites) projekto dokumentacijoje numatytose tyrimų vietose bus eksponuojami difuziniai ėmikliai, kurie bus analizuojami konkursą laimėjusios organizacijos laboratorijoje. Pagal gautus matavimų rezultatus geografinių informacinių sistemų (GIS) pagrindu numatyta parengti
matuotų teršalų sklaidos žemėlapius, įvertinti esamo oro kokybės matavimo stočių tinklo bei Lietuvos teritorijos paskirstymo į zoną ir aglomeracijas atitikimą ES direktyvų reikalavimams. Projekto metu modernizuota ir atnaujinta valstybinio oro monitoringo įranga bus išdėstyta atsižvelgiant į šių matavimų duomenis, o tai, savo ruožtu, leis užtikrinti oro kokybės matavimų ir surenkamų duomenų reprezentatyvumą ir patikimumą.


Projekto veikla bus vykdoma remiantis šiuo metu galiojančioje pamatinėje Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 96/62/EB „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo“, naujojoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/50/EB „Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje“ bei Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr. 596 “Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo” (Žin., 2001, Nr. 106-3828; 2002, Nr. 81-3499, 2010, Nr.42-2042) nurodytais reikalavimais:

  1. kai per paskutiniųjų penkių metų laikotarpį nustatytas didžiausias oro užterštumo lygis yra aukščiau viršutinės vertinimo ribos, vertinant aplinkos oro kokybę, pastovūs matavimai yra privalomi. Matavimo duomenys gali būti papildyti objektyvia informacija iš kitų šaltinių, įskaitant modeliavimą,
  2. kai per paskutiniųjų penkių metų laikotarpį nustatytas didžiausias oro užterštumo lygis yra tarp viršutinės ir žemutinės vertinimo ribų, vertinant aplinkos oro kokybę, matavimai yra būtini, tačiau jų gali būti mažiau, o matavimo duomenis galima papildyti informacija iš kitų šaltinių,
  3. kai per pastarųjų penkių metų laikotarpį nustatytas didžiausias oro užterštumo lygis yra žemiau žemutinės vertinimo ribos, vertinant aplinkos oro kokybę, gali būti naudojamas vien tik modeliavimas, objektyvaus paskaičiavimo būdai arba indikatoriniai matavimai. Be to, aglomeracijose bent vienoje stotyje turi būti atliekami matavimai teršalų, kuriems yra nustatytas pavojaus slenkstis.

Matavimai difuzinių ėmiklių metodu bus atliekami remiantis šiais Lietuvoje galiojančiais standartais:


1. LST EN 13528-1 "Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 1dalis. Bendrieji reikalavimai“
2. LST EN 13528-2 "Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 2 dalis. Specialieji reikalavimai ir bandymo metodai“
3. LST EN 13528-3 "Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 3 dalis. Parinkimo, naudojimo ir priežiūros vadovas“.

 

 

 

2004-2006 metų tyrimai

 

Aplinkos oro kokybės tyrimų pasyviaisiais sorbentais programa yra bendros Aplinkos oro kokybės vertinimo programos, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 517 (Žin., 2003, Nr.103-4618), dalis, į kurios vykdymą yra įtrauktos miestų ir rajonų savivaldybės,  regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), Aplinkos apsaugos agentūra.


Pagal aplinkos oro kokybės direktyvų bei Lietuvos teisės aktų reikalavimus (1 priedas) nuolatiniai automatizuoti matavimai yra pagrindinis oro kokybės vertinimo būdas ten, kur užterštumo lygis viršija nustatytus kriterijus (viršutinę vertinimo ribą), tačiau tokių oro kokybės tyrimų stočių eksploatacija reikalauja didelių išlaidų. Aplinkos oro kokybės tyrimai pasyviais sorbentais yra vienas iš būdų įvertinti oro kokybę tose teritorijose kur neatliekami nuolatiniai matavimai. Vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ nuostatomis, orientacinius (indikatorinius) oro kokybės tyrimus galima atlikti vykdant matavimus, tolygiai juos paskirsčius per metus taip, kad matavimų trukmė sudarytų ne mažiau 14% metų laiko. Tam tikslui tinka pasyviųjų sorbentų panaudojimas ypač, kai reikia įvertinti integruotą teršalo koncentracijos lygį per ilgesnį laiko periodą.


Gauti rezultatai leidžia detaliau įvertinti užterštumo lygį aglomeracijų ir zonos vietovėse, kuriose neatliekami nuolatiniai automatiniai oro taršos matavimai bei parinkti tolesnius tyrimo metodus. Teritorijose, kur užterštumo lygis yra aukščiau viršutinės vertinimo ribos, yra privalomi nuolatiniai oro kokybės tyrimai, o kur užterštumo lygis yra žemiau žemutinės vertinimo ribos, gali būti naudojamas vien tik modeliavimas arba indikatoriniai matavimai. Kai nustatytas didžiausias oro užterštumo lygis yra tarp viršutinės ir žemutinės vertinimo ribų, vertinant oro kokybę, matavimai yra būtini, tačiau jų gali būti mažiau, o matavimų duomenis galima papildyti informacija iš kitų šaltinių.

 

Atliktų tyrimų rezultatai: