Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Nacionalinės oro teršalų apskaitos ataskaitos

 

Nacionalinės oro teršalų apskaitos ataskaitos

Lietuva yra įsipareigojus vykdyti Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimus mažinant oro taršą.

Geteborgo protokole nustatyta, kad Lietuva iki 2020 m. turės sumažinti (lyginant su 2005 m.) išmetamą SO2 (sieros dioksidas) kiekį - 55 proc., NOx (azoto oksidai) kiekį - 48 proc., LOJ (lakieji organiniai junginiai) kiekį - 32 proc., KD2,5 (smulkiosios kietosios dalelės) kiekį - 20 proc., NH3 (amoniakas) - 10 proc.

Šiuo metu įsipareigojimus atitinka tik NH3 (žr. paveikslą). Mažai tikėtina, kad NOx nustatyti įsipareigojimai bus įvykdyti iki 2020 m.

Primename, kad emisijos kasmet yra perskaičiuojamos, keičiasi skaičiavimo metodikos, emisijų faktoriai.

 

* NH3 2020m. ir 2030m. tikslas yra 10%, o šiuo metu pasiekta 11,1%.

 

Mėlyna - sumažintas teršalo kiekis nuo 2005 m.

Oranžinė - reikalavimas 2020 m.

Pilka - reikalavimas 2030 m.

 

 

Kas ir kokiais teršalais Lietuvoje teršia labiausiai (2015 m. duomenys)?:

  • apie 90 % sieros dioksido SO2 išmeta energetikos sektorius (daugiausiai naftos produktų gamyba ir paskirstymas, viešoji elektros ir šilumos gamyba);
  • azoto oksidų NOx daugiausiai išmeta kelių transportas (~60 %) ir energetikos sektorius (~ 30%);
  • lakiųjų organinių junginių LOJ išmetimai didžiausi iš energetikos sektoriaus (~ 50 %) ir tirpiklių naudojimo (~ 30%);
  • amoniako NH3 daugiausiai išmeta žemės ūkio sektorius, apie 90%;
  • kietųjų dalelių KD2,5 išmetimai didžiausi iš stacionaraus deginimo namų ūkiuose ir sudaro apie 75%.

 

 

2017-04-24

Informacinės santraukos

 

2017-03-16

Ataskaitos