Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Nacionalinės oro teršalų apskaitos ataskaitos

 

Nacionalinės oro teršalų apskaitos ataskaitos

Lietuva yra įsipareigojus vykdyti Nacionalinių oro teršalų limitų direktyvos (toliau - Direktyva) ,taip pat ir Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų, reikalavimus mažinant oro taršą.

 

Direktyvoje nustatyta, kad Lietuva 2020 m. turės pasiekti (lyginant su 2005 m.) išmetamo SO2 (sieros dioksido) kiekio sumažėjimą  55 proc., NOx (azoto oksidų) kiekio sumažėjimą  48 proc., NMLOJ (ne metaninių lakiųjų organinių junginių) kiekio - 32 proc., KD2,5 (smulkiųjų kietųjų dalelių) kiekio - 20 proc., NH3 (amoniako) - 10 proc. 2021-2029 metais  šių teršalų išmetamų kiekių sumažėjimai 2005 m. atžvilgiu neturi būti mažesni nei nustatyti 2020 metams. 2030 m. Lietuva oro taršos šiomis cheminėmis medžiagomis mažinime turi pasiekti dar didesnį progresą: SO2 - 60 proc., NOx - 51 proc., NMLOJ - 47 proc., KD2,5 - 36 proc. (žr. paveikslą).

 

 

 

 

Kokie buvo trys didžiausi teršalų šaltiniai Lietuvoje 2016 m.?

  • sieros dioksido (SO2) daugiausia išmetė naftos perdirbimo sektorius - 48 proc., viešoji elektros ir šilumos gamyba - 22 proc., kuro deginimas ir cheminiai procesai pramonėje - 14 proc.
  • azoto oksidų (NOx) daugiausiai išmetė kelių transportas (59 proc.), kuro deginimas ir cheminiai procesai pramonėje (11 proc.), viešoji elektros ir šilumos gamyba (8 proc.)
  • ne metano lakiųjų organinių junginių NMLOJ išmetimai didžiausi iš tirpiklių naudojimo ( 40 proc.), kuro deginimo namų ūkiuose (26 proc.), kuro deginimo ir cheminių procesų pramonėje (11 proc.).
  • amoniako NH3 daugiausiai kylo iš mėšlo tvarkymo žemės ūkyje, 65 proc., neorganinių azoto trąšų naudojimo - 24 proc., medienos deginimo - 7 proc.
  • kietųjų dalelių KD2,5 išmetimai didžiausi iš kuro deginimo namų ūkiuose - 52 proc., iš transporto - 25 proc., iš veiklų žemės ūkyje - 7 proc.

 

 

2018-04-24

Informacinės santraukos

 

2017-03-16

Ataskaitos