Branduolinės saugos konvencijos 16 straipsnis reikalauja, kad valstybės narės būtų tinkamai pasirengusios išvengti branduolinių nelaimių - ypatingai avarijos atominėse elektrinėse. Tam taip pat būtina turėti automatinį radiacinio monitoringo tinklą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 972 "Dėl prisijungimo prie 1986 metų Konvencijos dėl operatyvios informacijos apie branduolinę avariją" Aplinkos ministerijai pavedė teikti aplinkos radiacinio monitoringo rezultatus. Tai buvo paskirta atlikti AM Jungtinio tyrimų centro Radiacinio pavojaus perspėjimo ir monitoringo informacinei sistemai - RADIS. Nuo 2003 metų sausio 1 dienos AM Jungtinis tyrimų centras perorganizuotas į Aplinkos apsaugos agentūrą, todėl nuo minėtos datos RADIS yra Aplinkos apsaugos agentūros dalis.

Radiacinis stebėjimas Lietuvoje organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju” 24.2 straipsniu. 

RADIS susideda iš dviejų grandžių: radioaktyvaus užteršimo pavojaus ankstyvojo susekimo grandies ir radiacijos lygio kitimo išplėstinio stebėjimo grandies.

RADIS radiacinio monitoringo duomenys taip pat yra naudojami sprendimų priėmimo paramos sistemoje ARGOS, kuri padeda operatyviai atlikti iš įvairių šaltinių gautų duomenų analizę bei vaizdžiai pateikti juos asmenims, atsakingiems už ekstremalių situacijų valdymą radiacinio pavojaus atveju.

Pagrindinės RADIS vykdomos funkcijos