Žmogaus organizmą nuolat veikia vadinamoji foninė jonizuojančioji spinduliuotė. Foninė spinduliuotė – tai spinduliuotė, skleidžiama visų gamtinių ir dirbtinių šaltinių Žemėje (kosminiai spinduliai, Žemės plutos ir atmosferos radioaktyvusis spinduliavimas, be to, organizme esantieji radioaktyvūs kalio 40K ir anglies 14C izotopai). Tam vertinti atliekami radiacinio monitoringo matavimai Lietuvoje (sistema RADIS).

Trumpai apie vienetus naudojamus spinduliuotei įvertinti

Sv (sivertas) - sisteminis jonizuojančio spinduliavimo energijos matavimo vienetas, lygus vienam džauliui energijos, sugertos vieno medžiagos kilogramo (dozė), t. y.: Sv = J/kg. Anksčiau buvo naudojamas vienetas, kuris dabar vis rečiau pasitaiko, R (rentgenas). Jis maždaug 100 kartų mažesnis už sivertą. Tad, jeigu vidutinis gamtinis radiacinis fonas 100 nSv/h, jis nesisteminiais vienetais atitiks 10 μR/h (čia jau kalbama apie dozės galią, t.y. dozės intensyvumą).

Apie galimą poveikį šio reiškinio gyvam organizmui

Vienkartinė dozė 1 J/kg pakeltų 1 gramo minkštųjų audinių (arba vandens) temperatūrą vos per 0,24 laipsnio, tačiau šios energijos pakanka sukelti itin didelius pokyčius žmogaus organizme arba net būti mirtina. Manoma, kad toks didelis žalojantis gana nedidelės energijos poveikis susijęs su tuo, kad natūralių jonizuojančių spindulių šaltinių energija yra daugmaž pastovi, ir kinta įvairiose Žemės vietovėse vos 10-100 kartų, kai kitų fizikinių poveikių, tokių, kaip šviesa, garsas bei temperatūra, energija kinta iki 100 milijonų kartų. Dėl šios priežasties, žmogaus organizmas nėra adaptavęsis prie didelių jonizuojančio spinduliavimo intensyvumo kitimų. Todėl svarbu sekti jonizuojančios spinduliuotės intensyvumo lauką, kurio pokyčius gali sukelti ir žmogaus veikla (o tai ir atlieka radiacinio monitoringo ir pavojaus perspėjimo sistema RADIS).